Kai parskrenda gandrai,
Vis dar aplanko mintys,
Kaip mano tėvynainiai įsikūrę
Ar papilnėjo jų namai
Vaikų riksmais ir šypsenomis…
Ar dar skalauja Anykščius
Šventojo ir Anykšta,
Kaip suskamba varpai bažnyčios,
Kai atneša vaikelį krikštyti…
Kai išskrenda gandrai
Ir jiems mojuoju,
Kad tik sugrįžtų ilgakojai…
Prisimenu ir „Marčiupį’’ gražiuoju,
Senąją koplyčią, –
Skaitydavome ten eiles,
Ateidavau kitų klausytis.
Oi, apie tėviškėlę mieląją
Neprailgsta niekada rašyti.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą