Kasdien žiūrėdavau į upelius,
Kaip teka vandens čiurkšlės
Pradingdamos po šaknimis,
Kol pasiekdavo ežerą
Ir jo platybėse išnykdavo,
Lyg rūkas kyla…
Žiemą žiūrėdavau ir po ledu,
Lašai sustingę į uolas
Panašūs būdavo į šilą,
Lyg sielos trupinėliai
Kapsėjo lede tirpstanti giesmė
Ir šiandien neišdylanti…
Žiūrėdavau į srovę,
Kai nešdavo rudens lapus
Negrįžtamai į gilumą,
Dabar keliu į viršų
Šiuos prisiminimus…
Nejaugi jau ledai sušilo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą