Sustingo beržynėlis rudenėjant,
Suspindo pinigėliai, –
Jų – šimtai šimtų,
Turtingas pasijuto ryte kėlęs,
Ir vakare buvo gerai,
Jauku…
O įdienojus įsisuko vėjas,
Plėšė ir nešė
Auksinius lapus,
Paliko plikas žiemą –
Nė vasariškos šilumos,
Nė pinigų…
Ir susiprato beržas,
Kad čia – jo tėviškė,
Burnot ant jos nei gera,
Nei gražu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą