Nedaug ir pamatai
Stovėdamas kieme,
Žiūrėdamas pro stogus,
O knygose randi,
Koks nuo senų laikų
Vis buvo noras –
Iškilti virš namų,
Statyt piramides –
Sukurti pomirtinį rojų...
Surandi brėžinius senus
Mokslo šventovėje,
Kad ir galėtum skristi
Pavėjui, netgi prieš srovę…
Pėsčiomis neapkeliausi
Žemės rutulio,
Nutiesė geležinkelius,
O bėgiai baigiasi – sustoji,
Į dangų vis žvalgaisi
Nuo senovės, –
Iš ten – Dievų gausa,
Istorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą