Rudens nostalgija prilygsta
Lėtai, sunkiai ligai,
Švytėjimas dangaus – tik viduje,
Prigęsta saulė ir sieloje
Kažkas nutyla,
Gaila ir lapo, ir gėlės,
Savęs …
Noriai klausausi muzikos,
Ieškau paguodos lyrikoje,
Sukranksi varna – sudreba ranka,
Net ir puodelyje kavos puta nekyla,
Ir kvapo nebėra…
Rudens depresija,
Šio žodžio nežinojo
Vaikus augindama mama, –
Verpė ir audė,
Meldėsi ir siuvo rūbą
Naujai užgimstančiai gyvybei
Po širdimi…
Gimiau ir aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą