Jauni buvo Romeo ir Džiuljeta,
Skirtingi buvo jų tėvai,
Todėl ir tragiškas likimas
Pakirto princą ir princesę,
O meilė liko amžina,
Tarsi dangaus skliautai…
Ne metai išskiria šioje planetoje,
Tik seni papročiai,
Augame labai iš lėto,
Kol pakerta šalna gruoblėta,
O grįžti būna per vėlai…
Sugrįžti į jaunystę
Gal visi norėtume,
Žinoti ateitį – aukso vertės lapai,
Juos verčiame iš lėto,
Bet lieka neskaitytos paraštės,
Po žodžiais paslėpti jausmai…
Jaunystę kalbinu jau tyliai,
Kai apšerkšnijo smilkiniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą