Mūsų gėlėms
Žiemą – per šalta,
Vasarą – per karšta,
Geriausias metas –
Pavasarį žydėti,
Kaip ir mums –
Mylėti…
O rudenį pakylame į dangų, –
Stebėti žvaigždžių,
Su ten išėjusiais kalbėti,
Juos minėt…
Mūsų upeliai,
Į pakalnę tekantys,
Srauniau ir garsiau gurgia,
Nereikia jiems į kalną
Ir negali ten pasilypėti,
Pasensta ir tėkmė...
Prailgo trumpos dienos,
Oi, prailgo
Dar nepradėjusios ilgėti,
Kaip reikės šaltį
Senatvės iškentėt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą