Prikėlė dangus džiaugsmui
Ir toliau einu
Per žemę bundančią, –
Šalta ar vėjuota,
Sutaršo plaukus,
Pašildo spinduliai,
Imu, kas duota…
Oi, ne po lygiai
Gauname iš žemės,
Didžiausias turtas –
Atidūs vaikai,
Senatvėje paguoda,
Tarsi pabyra iš dangaus
Ant baltos galvos
Pavasario žiedais ir žiedlapiais,
Tokie panašūs ir į tėvus,
Bet ir ne vienodi…
Šaukiu vardais,
Šypseną jiems atiduodu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą