Kodėl sodiname medžius
Netoli namo ir langų,
Kad oštų, būt gražu,
Kai sprogsta lapai,
Rudenį pagelsta?
Kodėl prie pastatom suoliukus
Ir atsisėdę klausome,
Kaip suokia paukštis,
Bitė nuo žiedų
Gelsvą nektarą renka,
Balandį peni vaikas?
Kodėl senatvėje gražu,
Ką ir jauni pamatėme,
Kaip šviečia žvaigždės rasoje,
Jonvabalis šviečia tamsoje,
Pienės nakčiai užsimerkia,
Dažnai ir apsiverkiame?
Kodėl jautru stebėti
Po savo langais,
Kaip skamba beržo auskarai,
Sula dar žalias lapas kvepia,
Apkabini ir baltą liemenį,
Prisimeni gegužines,
Beržais aptvertas,
Jaunųjų tostą :„ Mylėsiu amžinai’’,
Balsus kaimynų,
Užtvėrusių kelius berželių šakomis
Tolėliau gimtųjų vartų?
Kodėl, tarsi netyčia,
Prie berželio vyšnia prisiglaudžia
Ir kalba, kalba?..
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą