Saulė vidurdienį – kaitri,
Šešėlio nepalieka,
Peršviečiamas pats esi,
Lyg po nakties
Nespėjęs pasislėpti sliekas.
Nutvilko karštis, –
Alsuoti negali,
Vidurvasarį žydi mėtos,
Kvapai svaigina lietumi,
Kada vėsos norėtumei.
Nebūsiu nė gėle,
Nė čiulbančiu paukščiu,
Tik saulės spindulį paliesiu,
Tegu jis peršviečia
Ir atveria, kas viduje,
Ką ir paslėpt norėčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą