Ona Baliukienė
Kai tiesiasi tolyn
Tavo kelelis,
Pamatai ir pėdas,
Jos – tavo
Ir nepakartojamos,
Tiktai vaikai įmins giliau,
Vaikaičiai eis ir prisimins,
Kur drauge ėjome
Ir klausėmės paukštelių čiulbesio,
Mirgėjo bangose
Saulės zuikučiai, –
Tai gražiausia pasaka,
Kurią paseks po metų kelerių
Savo vaikams…
Tegu greta vingiuoja
Mūsų pėdos,
Eikime toliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą