Stiklo kalnas

 

Meilė – stiklo kalnas,

Į kurį vis kopiame paslysdami,

Perimame iš tėvų lazdelę

Ir manome, kad patvari…

Lygus stiklo kalnas,

O meilė taip dažnai

Subyra į šukes,

Nes ji – viltis...

Pasiimk burtų lazdelę,

Ištark burtažodį,

Surask pagal žvaigždes

Vingiuotą kelią,

Nepasiklysk, nors klydome visi…

Kada pasieksi jo viršūnę,

Pajusi šaltį,

Apledėjo kūnas,

O meilė nuplaukė upe

Toli toli...

Pasigirsta būgno dūžiai,

Barasi Perkūnas,

Paslydęs pamažu krenti

Į patį upės sūkurį,

Dugne verki...

Taip atsisveikiname ir su jaunyste,

O pasivyti nieko negali.