Virsmas

 

Jau krenta žiedlapiai –

Taip širdy dilgsi,

Giliai giliai spygliai,

Nė ištrauksi, nė nutrinsi…

Jau mezgasi ir uogos,

Vietoj žiedo vyšnios,

Taip širdy dilgsi,

Atskris strazdai – sules,

Ir viskas…

Jau vasara man šypsosi,

Tau pasiunčiau jos šilumą,

O širdyje – taip dilgsi,

Rože pavirtusi

Tau dar save priminsiu.