Nuo Vilniaus iki Baltijos krantų –
Vienas dangus, viena gimtinė,
Namai ir sodai,
Ežerų platybės…
Vingiuoja upės slėniais,
Per žalius miškus,
Siūbuoja medžiai
Šaknimis į žemė įsikibę.
Gyvena žmonės kaimuose ir miestuose,
Kuria ir dirba
Šeimai ir Tėvynei.
Aš ir tu – tos pačios šalies vaikai,
Stovime medžiais,
Kai griaudėja perkūnijos, –
Didingas jausmas,
Kai atstatai vėjui krūtinę.
Nuo pat darželių ir gėlių,
Nuo rūtų ir lelijų,
Kiekvieno šaknimis teka vanduo
Į saulėtą padangę,
Mėlyną žvaigždyną.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą