Našlaičių vainikas

 

Tokios paprastos ir gležnos,

Nuskini – nuvysta,

Tokios ir nepaprastos

Įvairiomis spalvomis,

Tarsi saulutė jas nudažė

Vaivorykštės spalvomis, –

Palieti – traškios,

Nepinsi ir vainiko,

Gal sudžiovinsiu knygoje

Ir liks – nebe subirs,

Kaip atmintis…

Našlaites iš darželių

Ir prie artimųjų kapų nešame, –

Tokių vis turime visi,

Kiek likusių našlaičiais,

Kurie gedi…

Nebūkime šalti ir svetimi,

Kol žemėje esi.