Draugui Valentinui Geniui
Lankau, lankysiu
Ežero pakrantę,
Kol galiu,
Klausausi paukščių,
Palydžiu bangomis
Anteles ir kirus,
Gulbių pora atveda
Parodyt vaikučius,
Burkuoja juos pamatęs
Laukinis balandis
Atodūsiu tyliu…
Žiūriu į dangų
Ir visada žiūrėsiu,
Kokius gražius plunksninius debesis
Matysi mano akimis,
Klausysime drauge,
Kaip šlama medžiai svyrantys...
Čia – tavo žemė,
Darbščiomis rankomis
Pastatytas namas,
Vaikų, vaikaičių kalbos.
Ateinu pasakyti
„Labas’’ melsvai bangai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą