Kai rytais praveriu akis,
Vejasi dar sapnas,
Mama – prie krosnies:
Kepa duoną,
Puodus stumdo,
Dengia stalą…
Tėvelis pasišviesdamas pėdina
Per pusnį į tvartelį,
Kalbina karvutę, šeria,
Paskui tik pančius veja…
Seserys – prie staklių, –
Meta, ką suverpusios,
Veltinius dar velia…
Broliai pjauna, skaldo malkas,
Neša į trobelė,
Girgžda sniegas,
Lyg duonos plutelė…
Iš krosnies – tamsus dūmas,
Šilumos srovelė,
Visas pokylis – prie stalo.
O šis – tiktai obliuotas,
Keturių kampų,
Kaip motinos skarelė...
Nusibraukiau akis,
Bet atsivėrė pasakų skrynelė, –
Lauke jau – žalia žalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą