Gyvenimas buvo visoks, –
Žuvį nešiau pavasarį,
Kai imdavo lydekos neršti,
O silkės būdavo ant stalo,
Kai pasninkaudavo šeima …
Kūčioms su burokėliais darė,
Paraugdavo kasmet statinėje,
Po gabalėlį silkės valgėme,
Pasidalinome gražiai,
Nes mūs – gausi šeima,
Sėdėdavau tėčiui ant kelių
Ir valgiau tik su juo drauge, –
Stalas – aukštas,
Nepritaikytas vaikams.
Gyvenimas buvo visoks,
Net silkės neturėjome,
Parduodavome savo žuveles,
Turgaus prekystalius apėjusi
Vis parsinešdavau kažką...
Silkė – tai ta pati žuvis,
Tiktai iš jūrų marių,
O tinklas – laimė,
Kada žvejas iškelia bures…
Dalinuosi su visais,
Ką ir dabar sugaunu, –
Ne pranašas, ne Kristus aš, –
Gyvenimas yra visoks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą