Į dangų kreipiamės malda,
Iš žemės duoną valgome
Ir augam visų akyse,
Kas dieną keliamės iš naujo.
Į dangų leidžiame paukščius,
Kad kviestų laimės angelus,
Turim nežemiškus sparnus,
Nors nuo dangaus priklausome.
Žemė kuria nuostabius sapnus,
Vaikystę gaudome suaugę,
Pakėlę į dangų akis,
Įsiūbuojame medžius,
Kaip stygos drauge gaudžiame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą