80 metų jubiliejuje su Jane Martinkėniene
Mokytoja,
tu ne tik man – šviesa,
Balta
kreida rašau ir tavo vardą,
Baltos
žiemos šįmet nėra,
Tegu
nebūna ir mūsų galvose
Nė
vieno naujo balto plauko…
Kada
žiūriu per baltą langą,
Matau
baltas lankas,
Piešinį
akvarelė ant balto šilko,
Plasnoja
angelas į lauką...
Liečiau
tavo rankas
Ir
supratau pajutus šilumą,
Kad
mums dar per anksti į dangų…
Mokytoja,
tu esi mama,
Šviesių
minčių močiutė
Ir
savo vaikaičiams,
Kiek
lieka žodžių širdyje, –
Laikas
juos ištarti…
Lauksiu.
1 komentaras:
Toks gražus jausmų išsiliejimas apie mokytoją............net širdy virptelėjo....juk ir mes-mokytojai,kas lietuvių,kas anglų............prabėgo mintyse tie baltos kreidos palikti sakiniai..dėkoju,Onute
Rašyti komentarą