Ona Baliukienė
Namo iš Australijose žemyno...
Kol
tebelydi čiabuvio
Natūrali
bambukinė,
Užaugusio
čionai, kalba,
Kuria
taip noriai
Išeiviams
ar turistams,
Jo
besiklausantiems dalina,
Kol
girdisi dar širdyje
Kalnų
erelio sužeisto rauda,
Iš
jo melodijos atsklinda…
Jo
klausosi kalnai,
Paskendę
eukaliptai vandenyne,
Lyg
basom kojom vaikšto
Po
svilinančiai karštus
Baltus kopų kauburius,
Smėlynus…
Pamoja
žalios palmės,
Dar
matomos motulės skaroje,
Sūri
rasa nubyra,
Pritaria
mažytis paukštis
Savo
giesme virš galvos,
Kokia
ši žemė, –
Laiminga
ir kiek ji patyrusi…
Oi,
kokie saldūs mango vaisiai,
Ką
tik nuskinti,
Nuo
šiol juos rojaus obuoliais vadinsiu...
Kas
gimė ir užaugo
Šalyje
– žemyne,
Priešistoriniais
laikais atskilusia,
Lyg
suteka iš kalnų upeliukais,
Nuslūgsta
po išdegusiais kelmais,
Pasėja
naują daigą,
Vėl
danguje debesimis pakyla…
Žmogus
– klajūnas paukštis,
Pakviestas
ar šiaip atklydęs,
Kuria
iš naujo ir meilės dainas,
Vadina
šį žemyną
Jau
savo Tėvyne.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą