Išpažintys

Kai darosi nepatogu,

Pridengiu sielą šypsena,

Kas nesupranta, pataria:

„Elgiesi tu neadekvačiai,

Nesišypsok, kvailai atrodai’’…

Kai darosi skaudu, rašau,

Atlieku sielos išpažintį,

Taip gera, kai nemato,

Kad šypsausi ar verkiu,

Pati sau tik savaip atrodau,

O juk ne vienas sakė:

„ Kam rašai, niekas neskaitys,

Kam savo jausmus rodai’’...

Kur tik einu,

Fotografuoju akimis ir širdimi,

Iš čia ir mano žodžiai,

Kas netelpa į kadrą,

Dedu į savo klodus,

Žinau, kad viskas blunka

Ir pagaliau išnyks,

Bet šiandien viskas

Taip svarbu atrodo…

Nemėgau scenos,

Į ją ir nelipau,

O kitus nebijoti mokiau...

Prisidengiau vėl šypsena,

Tavęs jau nematau,

O tu gali ir juoktis,

Jeigu moki…

Oi, nekenčiu dienų miglotų.