Gyvenimo pradmenys
Pirmas įspūdis
pasižiūrėjus iš balkono – neaprėpiama žaluma, žydintys
medžiai, kai pas mus – pats viduržiemis, paukščių balsai,
nebijančios žmonių papūgos.
Pusryčiai –
švieži vaisiai, kiaušiniai, varškė, net kitaip vadinama.
Išėjus į gatvę –
šiluma, dieną – karštis, jeigu nepasitepsi kremu, tapsi panašus
į išvirtą vėžį.
Nustebino žmonių
geranoriškumas, noras padėti, kai visada užleidžia vietą
vyresniam autobuse, metro. Visi įlipdami sveikinasi su vairuotoju,
išlipdami padėkoja. Perpratau, kaip skamba padėkos žodžiai
angliškai, bet pridurdavau „ačiū’’ ir lietuviškai, atrodo,
visi suprato.
Australija –
daugiakalbė šalis, viso pasaulio žmonių prieglobstis. Mėnuo –
labai mažai, kad viską pažintum, tik keli štrichai... Sutikti
žmonės, valandėlė pokalbiui, bet nepaprastas įspūdis, kai
gatvės vietinis dainininkas groja bambuko instrumentu, žino, kur
yra Lietuva, lankėsi ir linki mūsų šaliai sėkmės, ilgokai šneka
savo gimtąja šnekta, kad žinočiau ir jo kalbos garsus.
Su daugeliu
pasikeičiau adresais ir esame Facebook draugais, patogu, kai turi
savo svetainę, jie paskaitys ir pamatys Lietuvą.
Vietinių mažai
likę, teko matyti tik kelis, jie iš savo istorijos ir gyvena, renka
lėšas sau kelionėms, šeimai. Kiti – atvykę iš viso pasaulio
ir niekas nekreipia dėmesio į odos spalvą, aprangą. Manau,
vienija žmones gerumas – tai ir yra didžiausia mūsų vertybė.
Teko kalbėtis su
moterimi, kuri su 11 metų dukrele pasiprašė prieglobsčio, kai
Rusijoje, kaip ir pas mus, buvo krizė, nebuvo parduotuvėje beveik
nieko: už talonus gaudavo maisto. Teigiamą atsakymą prieglobsčiui
gavo tik iš Australijos, atvažiavo ir tęsė mokslą, užsidirbo
siūdama atsivežta siuvamąja mašina, dabar turi verslą, dukra
suaugusi ir gyvena atskirai. Jos namas atrodo kaip šventovė, nes
pati susikūrė vidų ir aplinką. Iš valstybės nieko ir
nereikalauk, nes valstybė – pats žmogus, ką jai duodi, tą ir
turi, – toks seniai pasakytas teisingas ir trumpas sakinys.
Daug senų žmonių
dirba savanoriais: tvarko muziejų aplinką, parkų medžius laisto,
prižiūri gėles.
Nemačiau nė vieno
brūkštelėjimo ant sienos, nes menas yra gyventi švariai ir
tvarkingai.
Eini šaligatviu ir
atrodo, slysti per juodą granitą, palydėtas paukščių čiulbesio…
Teko vėluoti į
autobusą, vairuotojas pastebėjo ir sustojo prieš stotelę. Kaip
gali nepadėkoti!
Ačiū Australijos
žmonėms už viską, ką patyriau, kur gyvena mano šeimos dalis,
vaikaitis lanko puikiai pritaikytą vaikų darželį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą