Žiūriu
į dangų akimis,
Neužsimerksiu
lyjant,
Šalty
sningant,
Jeigu
pritrūkčiau oro,
Kalbėčiau
akimis,
Matytumei,
kaip myliu
Medį,
akmenį,
O
tave gerbiu labiausiai,
Meną
kuriantį…
Kalbu
ir šiandien akimis, –
Paveiksluose
ir tavo veidas,
Aštriu
žvilgsniu nužvelgdamas
Piešei
autoportretą,
Susimąsčiusį
ir linksmą…
Ką
žemėje matei ir palikai,
Dabar
mato kiti
Ir
širdies šiluma
Įvertina
akis paveiksle.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą