Praregėjimai

Už buvusias klaidas

Atsiprašyti negaliu, –

Ką įžeidžiau, jau mirę,

Pakyla laikas nuo žemės lig dangaus,

Tarsi lėktuvas nuo tako atsispyręs…

Nudunda bėgiais laiko traukinys, –

Tiktai pirmyn iešmininkas žiūri,

Pakeičia kartais kryptį

Ir tuštuma atsiveria…

Už dabartį atsiprašau,

Ji – baltas paukštis,

Skardenantis prie jūrų,

Sūrių vandenynų,

Žiūriu į gelmę ir nesuprantu,

Kas šitiek priverkė?

Iš tuštumos mintys išnyra, –

Už ateitį atsiprašys kiti,

Kurie jau po manęs

Laike užgimę.