Sydney
Jūreiviai
pasiilgsta jūros,
Sapnuoja
aukštas bangas,
Liūliuoja
laivo burę,
Kaip
motina vaikystėje lopšyje…
Aš
pasiilgstu upeliuko,
Per
pievas virvenančio,
Nes
jis papildo tyru vandeniu
Sūrųjį
vandenyną…
Bijau
bangos aukštesnės,
Kuri
skalauja kojas,
Atslenkant
jai pasitraukiu, –
Saugiau
prie tvirto molo,
Kaip
tėviškėje buvę…
O
kokie gražūs telkšo
Kalnuose
ežerėliai,
Juose
ir atsispindi saulė,
Visas
dangaus mėlis,
Plaukiantys,
lyg pūkas,
Baltieji
debesėliai...
Oi,
iki šiol neaišku,
Kaip
ten bures pakėliau, –
Skubėjau
į pakrantę
Sugrįžti
panorėjusi…
Visus
ten meilė veda
Prie
gelto, balto smėlio,
Granito
akmenėlių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą