Brangiausios dovanos

Kur būnu, vis prisimenu,

Kas gelbėjo nuo bado

Ir sunkiausią dieną:

Akvariumo žuveles,

Paukščius, kurie perėjo,

Žiurkėnus, jūrų kiaulytes,

Kurios jūros nematę,

Kitokius gyvūnėlius,

Dirvono čiobrelius arbatai,

Jie kvepia, kaip kvepėję…

Nieko nebelaikau, –

Neleidžia sąlygos ir jėgos,

Čiobrelių vėl prisirinkau,

Bet pamiršau, kur nukišau,

Sloga nebesergu,

Čiaudulį nuvaikau,

Parausta nosis praeina,

Nubyra, kaip pakrančių smėlis…

Kur nueinu, paglostau medį,

Stuobrį apsivėlusį,

Grožis – visur, –

Kur žydi visą metą gėlės,

Nė vieno žiedo neraškau,

Tegu jie ten ir nukrenta,

Kur nužydėjo.

Kur tenka pabuvoti,

Prie nematytų vandenų,

Renku kriaukles – tik mirusias,

Kilogramą vežu namo

Vietoj brangiausių dovanų, –

Gražu žiūrėti,

Kaip apšviestos žėri,

Atrodo, čiulba kanarėlės,

Įvairiaspalvės papūgėlės...