Yra
kelmų, kur senas miškas,
Ten –
samana žalia,
Kupstai
ir pataisų,
Senas
papartis, taškais apsipylęs,
Ieškojau
laimės žiedo
Visą
gyvenimą jame…
Kur
senas miškas – ten ir kelmas,
Gal
virtęs pats,
Gal
kirstas žaibo per audras,
Kur
senas kelmas,
Ten
išdygsta kepurėtas grybas,
Kempinės
atauga…
Einu
taku – kažkas čia nauja,
Tarsi
kelio ženklai,
Vaikų
darbeliai šviečia,
Paukšteliai
čia svečiavosi,
Nors
nešalta žiema,
Bus
tvirtesni kiaušinius dėti,
Garsiau
čiulbės prie lizdo
Gimtame
miške…
Kur
senas miškas,
Ten
širdis atlėgsta,
Norėčiau
būti kelmu,
Netgi
rusva kampine,
Kad
kažkas pailsęs atsisėstų,
Pasikalbėtume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą