Žmogus
– ne skumbrė,
Kad
vos ją išrūkęs,
Pasūdęs
ir prieskoniais apibarstęs,
Liktų
ilgai skani,
Suspurda
jis tinkle pagautas,
Suvirpa
pakirstas
Pakeleivingos
kulkos,
Paskęsta
dūmuose širdis...
Tu
nematei, kaip švilpia kulkos,
Tik
paveikslėliuose regi,
Todėl
tada ir jausmai kuklūs
Ir
pašaipa – nenuoširdi...
Ateik
į karo lauką,
Pakelk
sužeistą karį,
O
kitąkart užmerk jau ir akis,
Tada
žinosi laisvės vertę,
Nepasiliksi
aklas
Lauko
pakrašty.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą