Vieversio giesmė

Jeigu paukštis negieda,

Savo protėvių balsus pamiršta,

Jeigu užauga taip toli,

Kad jų nebe pasiekia,

Nemoka jų kalbos

Ir lieka pusiau kurčias,

Nes šaukiamas neatsiliepia,

Be pradžios lieka

Ir kalba gimtoji,

Lyg medis – be šaknies...

Tokių nedaug yra, dar yra laiko,

Auk ir išsitiesk.

Pirma šaknis – į žemę,

Antra – giesmė,

Trečia šaknis – į dangų,

Kur vėl prasideda

Nauja sielos esmė...

Gal ji gyvena tik su saule,

Kur baigiasi ir apšviesta erdvė?

Siekiu, kiek tik galiu,

Paliečia saulės pabučiavimas

Iki pat širdies,

Nuo akių rūką braukia,

Čia gimsta ir giesmė...

Ona Baliukienė