Ruduo
– tai paskutinis
Blyksnis
šilumos,
Prašvitus
– šilta,
O
dieną bėga debesėliai,
Medžių
viršūnes budina,
Kad
augtų...
Tik
ant jaunų auglių
Pasisupa
vėjelis
Ir
dulka parmintu keliu
Per
mišką prie pušų ir eglių,–
Jos
ir žiemą žalios,
Bet
neauga...
Kai
nusileidžia
Ant
spyglių šalna,
Prasideda
laiko kaita,
Nors
mėlynas dangus,
Ta
pati saulė,
Užsnūsta
senos šakos
Iki
pavasario,
Daugelis
nebe išsprogsta, –
Žiedai
myli jauną...
Saugokim visus,
Net seną, kuriam šalta...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą