Pro debesis žiūriu

Dar vienas lietaus debesys

Lėtai praslinko,

Balta kaip obelis pavasarį lieku,

Po vieną lapą krenta,

Krenta ir vis krenta,

Dabar tik rudens vėsą pajuntu...

Saulėtekis kas rytą

Tarsi pūlinys ištrykšta

Ir nieko nebelieka,

Tiktai laukt žiemos,

Kai po ledu upelių versmės tyška,

Neduodamos srovėms išnykti,

Pulsuoja, kaip širdis,

Kuri ilgokai daužėsi

Ir kėlėsi iš miego,

O dieną praregėjau...

Gal tik sapne verkiau?

Dar vieną debesį su lietumi

Šiandieną palydėjau,

Vėjas už rankos nusitvėrė,

Pabėrė daug lašų,

Palietęs liemenį skubėjo obuolių.

Tokia tuščia ir nukrėsta lieku,

Gumbuota kakta atsivėrė,

Tau paskutinį obuolį nešu...

Kam ta išpažintis kiekvieną dieną?

Kad sapnuose būtų ramu?