Dieve,
padėk,
Kas
žemėje gyvena,
Priglausk
ir saugok tuos,
Kas
danguje,
Kiekvienas
turi savo angelą,
Kuris
gimstant ateina,
Išsaugomas
varde.
Todėl
ir krikštija tėvai šventaisiais,
Vis
pakartoja ir sutvirtina,
Kad
niekas nebūt užmirštas,
Be
reikalo ir teisiamas, –
Tik
Dievo teismas
Paskirs
atgailą,
Kuri
vienintelė – šventa...
O
virš galvos – nežinomybės
Aukuras
kūrenasi
Ir
skubina palikti pėdą žemėje,
Kad
atpažintų saulė savo meną
Kiekvieno
veido brūkšnyje...
Turbūt
jau baigiasi
Ir
popieriaus skiautė,
Dažai
nesutelpa rudens dėkle,
Kad
ieškau angelo debesyse...
Padėk
mano vaikams,
Visiems,
kas meldžia,
Atrasti
savo veidą
Ir
gėrį širdyje...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą