2015 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Karšta rudens arbata



Žiedai seniai nukrito,
Ruduo atiduoda,
Ką vasarą gavau...
Ne, ne ašara nurieda,
Tiktai keli šalti lašai...
Žydėjo, nužydėjo,
Pilu kaip į aruodą,
Kas liko po lietaus,
Ne, tik ne ašaką,
Ji visada viduryje,
Prinokusią raudoną uogą,
Su ja lūpas dažau...
Neskubink, pailsėsiu,
Priklaupsiu prie vagos,
Pasėsiu liekanas,
Erškėtrožių arbatos,
Jos viduje išlieka
Iki kovo pabaigos...
Nauju erškėčio žiedu
Tave sužavėsiu,
Po taip ilgos žiemos,
Paskęsime žiedynuose,
Kurie ir duria...
Ne, neverkiu, neguosk.


Komentarų nėra: