Albumai

Nepaprasta surinkt istoriją,

Kuri per visą amžių išblaškyta;

Ne tik vieno žmogaus,

O kiek kartų ir be žymės palieka

Tik saugomi dangaus...

Albumai – tai veidai,

Bet jie išbluko,

Žymelės – balti pakraščiai,

Kur vietos likę, ten ir užrašai...

Rašau žodžius, kol akys mato,

Kas užsiliko atminty,

O ji – gyvatė,

Vis susirango lyg į kamuolį

Ir galo nerandi...

Dažnai ir žodžių nebereikia,

Mąstau ir glostau

Tau rankas,

Prisimenu akis...

Dabar – didžiausia paspirtis,

Kad man paglosto

Ir kiti...

Ona Baliukienė