P. s.
Trumpas
gyvenimas,
O ir
kiekvienos dienos slinktį
Reikia
vis pasikartoti,
Ko
neprisimenu dažnai,
Praleidau
vieną pamoką
Ir
vėl esu pirmokė,
Su
kuprine ar su kupra –
Jaučiuosi
šiaip ir taip...
Negrįžtami
laikai,
Kada
buvau maža,
Padainavau
prie lizdo,
Su
mažaisiais šokau –
Pavieniui
ir bendrai, –
Kiekvienas
žingsnis sekėsi lengvai...
Dabar
ir kojų pėdos
Brinksta,
sunku atsistoti,
Surasti
savo ritmą
Ir
naujų išmokus, –
Lyg
po skambučio
Vėl
į pirmą klasę sugrįžau,
Pasikartojau,
kažką pamiršau.
Ateinu
prie ribos
Ir už
virvutės patampau –
Nemoku
rašto,
Paraštės
užbrėžti nebemoku,
O
raidės klaiposi,
Tarsi
iš juokų veidrodžio išlindusios,
Dar
pasišaipo...
Vienatvė,
vienas, vienišas
Susipina
ir žodžiai, – kažką praleidau,
O
kada, nepajutau.
Ona
Baliukienė
1 komentaras:
kodėl sustojo eilės? Pasiilgstu jų :)
Rašyti komentarą