Klasės draugams, kurių nesusitiksiu

A+A

Išeina žmonės į aną pasaulį;

Gal poilsio čia buvo per mažai,

Keliesi vis su saule,

Užmiegi ir žvaigždes apleidi,

O jos nušvinta ir pabėga,

Taip gęsta dangaus žiburiai.

Kažkur juk spindi

Žibintas mano mažas

Ir saugo nuo tamsos,

Kad susitikčiau dar vienmetį

Ant žemės pasipuošusios.

Viskas per širdį eina,

Kaip kraujas – taip diena,

Visur visur paminklai

Pakelėse ir kapuose...

Tenai žvakelė spingsi

Per Vėlines ir tas datas,

Kada gimei ir išėjai,

Paslėptas tavo veidas

Po juodos žemės

Taip sena pluta...

Kas lieka žemėje?
Tik ašara tyra...