Koks
grožis, kada saulė teka
Ir
spinduliai nubėga per miškus,
Suranda
briedžių taką,
Paženklina
šernų kelius.
Velėnoje
išdygsta gilė,
Ją
kelia, judina šaknis;
Žiūrėk, kaip rasa spindi
Ant
kiekvienos žolės:
Čiobrelių,
smilgų
Miško
pakrašty...
Koks
grožis čia, kur augi,
Ilgam
įleidi ir šaknis,
Prasideda
naujas gyvenimas
Su
vis neblėstančia
Ir
švytinčia kaip saulė viltimi...
Sugrįšiu,
patikėk.
Koks
grožis, kada saulė nusileidžia
Ant
ąžuolo viršūnės,
Kuri
jau plati...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą