Laukiu sulos lašelio
Iš kieme pasodinto beržo –
Jam tiek pat metų,
Kiek čia gyvenu,
O kaip užaugo,
Senas šakas vėjas nulaužė,
O aš dar laukiu
Rasos lašelių iš po debesų…
Šiųmetis sniegas ir puta pavirto,
Mes visi trys – balti visai,
Snieguolių papuošti žiedais,
Iš pašalo garuoja žemės aidas,
Čia pat ir zylė ciksi
Su žaliais sparnais…
Kokia dangaus didybė –
Kūrėjo ranka laimina,
Kad nors vienus metus
Su beržu pabuvau
Ir tai – gerai.
Ona Baliukienė
1 komentaras:
Rašyti komentarą