Padovanosiu Tau
Seniai nuskintą rožę,
Jos kvepiantys žiedai
Ir muziką girdėjo,
Romeo balsą po langais,
Lyg pasakotų, kaip mylėjome
Anais laikais …
Padovanosiu Tau
Jau sudžiovintą rožę,
Ji kvepia taip ilgai,
Ir mena laimės šypsnį,
O ant skruostų – raudonį,
Lyg pirmą bučinį,
Kartojamą dažnai…
Padovanosiu Tau
Ir muzikinį kelią,
Plaukia melodija ilgai,
Suvirpa širdyje nematoma kertelė,
Pasotinta garsais.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą