Buvo karas ir ne vienas,
Atmena tėvai,
Sproginėjo sviediniai,
Kaip židinio liepsnelės,
Bet žmonės ir tada mylėjo,
Gimėme ir augome
Su laimės ugnele
Širdyje ir akyse,
Kad niekas nekartotų tokio kelio.
Agresorius vėl stoja
Taikai skersai kelią;
Esame su Ukraina,
Kuri jau pasirinko
Ir eina su visais
Į laisvę.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą