Žiemos vidury

 

Žiemos šarma šaltesnė

Ir už rudens gruodą,

Pavasarį – tokia pati,

Atšiauri ir atgrasi,

Nušaldo gražius žiedus,

Krenta neprinokęs obuolys...

Ilgokai reiks nešioti pirštines,

Kad šalčio nebejaustume,

Kaip ir ore, taip ir širdy…

Ilga istorija mūsų valstybės,

Bet keitėsi metų laikai

Ir šalnos grasė,

Lyg naujam medeliui dygusiam,

Pražysta – vėl ledai...

Liaunas medeli, kur tu gyveni

Ar nepaklydai žiemos vidury?

Ona Baliukienė