Gėriuosi vėju –
Jis išnešioja sėklas
Po visus dirvonus,
Taip sužaliuoja vėl nauja giria...
Bijau audrų,
Kurios nulaužia medį,
Išrauna iš šaknų,
Po vėju sūkuriu pakliuvęs
Gali nebe surast namų...
Jeigu išlieka pamatai,
Jautiesi, lyg užkliuvęs,
Tikiesi atstatyti vėl kregždžių lizdus,
Lipdysi, nors iš molio,
O žemės kvapas
Artins prie namų.
Kas dieną galynėjamės su vėju,
O jis vis dar stipresnis
Ir už mus visus.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą