Žemės aidas

 

Laukiu sulos lašelio

Iš kieme pasodinto beržo –

Jam tiek pat metų,

Kiek čia gyvenu,

O kaip užaugo,

Senas šakas vėjas nulaužė,

O aš dar laukiu

Rasos lašelių iš po debesų…

Šiųmetis sniegas ir puta pavirto,

Mes visi trys – balti visai,

Snieguolių papuošti žiedais,

Iš pašalo garuoja žemės aidas,

Čia pat ir zylė ciksi

Su žaliais sparnais…

Kokia dangaus didybė –

Kūrėjo ranka laimina,

Kad nors vienus metus

Su beržu pabuvau

Ir tai – gerai.

Ona Baliukienė