Žvėriui, plėšriam ir paukščiui
Reikia mėsos maistui,
O ko gi reikia žmogui,
Dabar jau – sočiam?
Garbės ir kulkų,
Kad pasigrobtų svetimas žemes…
Grobuoniu gimęs
Negali pasikeisti,
Tik sugalvoja sau parankias
Iškalbas ir pavardes,
Mano pasaulį keisią,
Jei niekas jo nesustabdys
Ties mirtina riba.
Joks ginklas nėra stipresnis
Už dorą mylinčias tautas,
Ginančias save.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą