Mano vaikai, vaikaičiai
Nematė karo iš arti,
Galvojau iki šios dienos,
Kad prarijau vaikystėje
Patrankų dūmus ir nesikartos,
Betgi tironas tik prisnūdęs buvo, –
Atsiplėšė pasaulio kąsnelius,
Ataugo slibino galva
Ir vėl – karo liežuviai
Padangėje ir žemėje.
Dar taip neseniai
Ir mes iš jo išsivadavome,
Nuo tos dienos vis budime
Ir savo namus saugome.
Kausimės, kaip galime,
Laisvi vaikai užaugo, –
Tokia valia kiekvieno,
Mylinčio gyvenimą,
Drauge ir su pasauliu kaunamės
Už laisvę, taiką ir savo namus,
Kaip Ukraina kaunasi.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą