Esu mažytis vyturys,
O kas, išgirdęs
Mano giesmę,
Pakels akis į dangų,
Bus pergalė ir žemei,
Saulėje apšviestai,
Pilkam grumstui…
Visos spalvos –
Saulės spinduly,
Neskirstome po vieną,
Kaip žodyje,
Raidžių juodų, –
Visur jų pasitaiko...
Vyturys nekelia sparnų,
Kol neišdžiūsta žemės grumstas,
Sudeda į pėdą kiaušinius
Ir uždengęs sparneliu
Juos saugo…
Pabuskime vyturiais,
Apsukę mėlynąjį dangų
Į savo lizdą nusileiskime, –
Čia yra giesmė,
Žemė, kaimynas, draugas.
.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą