Laivelis

 

Jūra ir žmogus –

Abu gyvena

Vėjo pučiami, –

Laivelis plaukia

Prieš srovę,

Pasroviui,

Kai kada nuskęsta,

Kai dugnas prakiūra

Ir jo siekiai griūna...

O kokią bangą pasitiks

Nė vienas jų nežino, –

Jūra – vilioklė,

Būna ir žiauri,

Kai audroj karą skelbia

Iš neaprėpiamo dangaus

Grūmodamas Perkūnas.

Bet vis tiek plaukia

Du jauni,

Laivelis saugo meilę,

Kad nežūtų,

Kai banga sugūra.

Ona Baliukienė