Kur jūs buvote,
Baltieji gandrai,
Sukot ratą ir spėjote grįžti,
Gal Melagių dieną manei,
Kad išskridę negrįžtamai…
Naują laišką kas dieną rašai,
Pačiame gale ir bučinį pridedi,
O negrįžta iš toli balsai,
Rūkas sklaidosi –
Debesys plyšta,
Gandrai sugrįžta.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą