Tu vėl mane verti
Pasijusti moterimi,
Apnuogini pečius,
Nutvilkai bučiniu,
Paglostai delnu plaukus,
Juokiuosi ir verkiu…
Dabar vėl sėduosi prie stalo,
Rašau apie gilius jausmus,
Kaip moteris guldo į lovas
Savo vienintelius vaikus…
Kai tu užmigsi,
Perskaitysi odę moteriai,
Išgirsi ir romansą,
Kaip vyras taurę kelia
Už drauge praleistus
Ne vienerius metus…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą